šuningas

šunìngas, -a adj. (1) NdŽ, -à (3) Dglš, Rm 1. f. LL246, NdŽ, DŽ, Ėr vesianti (apie kalę): Kalė šunìnga, t. y. priūdrojusi J. 2. NdŽ turintis daug šunų: Šunìngas medžiotojas Db.